plautkepenės

plaũtkepenės sf. pl. (1) žr. plaučkepeniai: 1. Kv, Rt, Vkš Rudenį, kai tos papjavos netrūksta, tos pláutkepenės įkyri iki gyvo kaulo Skd. Tas plaũtkepenes mun atiduok Šts. 2. Yl.